Šiais metais, kai vis daugiau ir daugiau žmonių visame pasaulyje reikalauja ekologiškai drausmingų tekstilių, gamintojai susiduria su dideliu skaičiumi problemų bandant gaminti daugiau biologinių vlaksnio. Matote, perėjimas nuo senosios naftos išvestinių polimerų naudojimo prie atnaujinamųjų medžiagų nėra lengvas. Naujosios medžiagos elgiasi labai skirtingai gamybos procese. Pavyzdžiui, jų smelkimo temperatūros, kaip tankios ar plaukiančios jos yra ( tai vadinama klamstumo), bei kaip jie formuoja kristalus yra visiškai skiriasi nuo tradicinių medžiagų. Dėl šių skirtumų yra labai sunku konsekventiai gaminti vlaksnį. Tai gali paveikti abi vlaksnio kokybę ir gamybos greitį bei glodumą.
Atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su bendra biženine vlaksnio gamyba, dvikomponentinius vlaksnius iš biženinių polimerų gaminti – dar didesnis išbandymas. Dvikomponentiniai vlaksniai turi du skirtingus polimerų sluoksnius, ir jie tiksliai suderinti per ekstruzijos procesą (kai medžiaga pjaunama per mažą atvirąjį, kad būtų suformuotas vlaksnis) yra labai sudėtinga, ypač naudojant augalinius medžiagas. Šie augaliniai polimerai turi savo unikalų šiluminę savybes, todėl procesas turi būti labai tiksliai kontroliuojamas. Reikia užtikrinti, kad polimerai neatsijautų, kartu su tuo jie turi tinkamai sujungtis. Jei techninių problemų negalima išspręsti, tai tiesiogiai sumažins vlaksnio kiekį, kurį galima gaminti, bei paveiks galutinių vlaksnio savybių veikimą.
Kadangi sukurti dviejų komponentų vlaksnis yra tokia sunku, sėkmingas bio - vlaksnio gamyba tikrai reikalauja visiško persvarstymo senų gamybos metodų. Dalykai, tokie kaip temperatūra proceso skirtingose etapose, šrūvų, kurios juda medžiaga aplink, dizainas, ir būdas, kaip vlaksniai išsimedia (queching), turi būti pakeisti, kad atitiktų ypatingus rheologinius bio - polimerų savybes. Rheologinės savybės esantiniuose atvejus yra tai, kaip medžiaga teka ir deformuoja. Operatoriams reikia labai geresnių stebėsenos sistemų, kad palaikytų tokią pat vlaksnio skersmenį ir jėgą, ypač naudojant skirtingų medžiagų ar perdirbtų mišinius. Gamybos procesas turi būti tiksliai nustatytas, jei trukusios vlaksnio gamybos norima padaryti praktiška ir pelninga verslą.
Kai optimizavimas yra svarbus, kainos taip pat yra didelis susirūpinimo dalykas perkeliantėsi į biologinių serapų gamybą. Tai aišku, jei tai bus per brangiai, tai nebus praktinė alternatyva. Vienas iš būdų šiam spręsti yra naudoti energijos vartojimui efektyvias diržymo sistemos. Jos ne tik užtikrina energijos taupymą, bet ir padeda sumažinti išlaidas. Puiki idėja yra sukurti uždarą ciklą atkurti gamybos šalutinius produktus. Tai reiškia, kad vienos gamybos dalies atliekos galima panaudoti kitame etape. Taip pat gali padėti modernios automatinės technologijos. Jos gali sumažinti medžiagos išmetamą kai paleidžiama produkcija. Ir naudojant prognozinio aptarnavimo strategijas įrangai, tai gali užtikrinti, kad mašinos būtų naudojamos kuo ilgiau nekenkdamos. Visos šios dalykas kartu padeda spręsti abiejų problemų: pradinės išlaidos (kapitalinis išlaidų) ir gamybos tęsimosi kainos (ekspluatavimo išlaidos).
Net jei jau yra įdiegtos kainojančios efektyviai sprendimai, kitas svarbus aspektas yra padaryti biologinius fibrous geriau veikti. Laimei, neseniai polimerų chemijos pažanga atveria naujas galimybes. Mokslininkai kūrė modifikuotas paviršiaus apdorojimo būdas. Šie apdorojimai gali leisti fibrous geriau serginti pigmentus ir efektyvesčiau valdyti drėgmę. Tai reiškia, kad yra daugiau būdų, kaip šias fibrous galima naudoti tekstiliniuose produktuose. Tyrimo specialistai taip pat dirba naujais suderininkais. Tai yra medžiagos, kurios padeda skirtingiems biopolimerams geriau sujungtis. Galėdami sukurti aukštos našumo kompozicinius fibrous, jie artėja prie tikslaus padaryti biologinius fibrous veikti tiek pat gerai kaip tradiciniai, ar net geriau kai kuriuose atvejuose.
Žiūrint į visas pastangas pagerinti biobarėlių gamybą, kitųjų technologijų kartos tikrai įspūdinga. Jos sutelkia dėmesį į integruotų sistemų kūrimą, kurios galėtų transformuoti medžiagos gamybą ir barėlių formavimą į vieną glodžią procesą. Atsiranda nauji procesai, kurie tiesiogiai gali paversti žemės ūkio atliekas tekstiliniais kokybės barėliais naudojant enzymus ir mechaninius apdorojimus. Tai ne tik naudinga aplinkai, bet ir puiki būdas naudoti atliekas. Be to, kuriama išsamūs kokybės kontrolės sistemos, kurios naudoja dirbtinio intelekto pagrįstą vaizdo inspekciją. Jos užtikrins, kad didėjančiose gamybos apimtyse barėlių kokybė lieka tokia pat. Visi šie naujoves turi galimybę visiškai pakeisti tvarkingą tekstilinių gaminių gamybą, o kartu palikti kainas konkurencingomis, kas yra gera žinia tiek pramonei, tiek vartotojams, kurie rūpinasi aplinka.